šešėlis

šešė́lis sm. (1) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, šešė̃lis (2) Š, Lp; SD¹14, SD29, H, R, MŽ, Sut, I, M, L 1. Lz tamsus iš priešingos pusės apšviesto daikto atvaizdas ant ko nors: Adinykas, iž saulės šešėliu valandas rodžiąs SD342. Žmogaus šešė́lis rodos nuo atspindulio J. Debesis kalną savo šešė́liu apdengė KI214. Medžiai meta ilgus šešė́lius KII148. O šešė́liai vis ilgyn kasdien išsitiesia K.Donel. Šešė́liai jau daros ilgesni Grv. Kai sekas jau šešė́lis peržengt, laikas namo varyt [gyvulius] Pls. Senybėj iš gaidžio laiką žinodavom, iš šešė́lio – pietus Dgl. [Prie upės atvarytų] avių šešėliai į vandenį puolė BsPI97. Ilgasai šešė́lis (kai saulė visai arti laidos) Grž. Visos vinkšnos padaržiuos ir topoliai prie kelio kloja žemėn šešėlius J.Balt. Iš miško išlindo ilgi tamsūs šešėliai ir plačiai uždengė rugių lauką J.Bil. Ant sienos du juodu šešėliu šokinėja ps. Kūčių vakarą sėdėdami už stalo žiūri šešėlių: kurio ilgesnis, tas ilgiau gyvens LTR(Mrj). Šešė́lis jos uždengė kalnus DP87. | Šešėlių teatro vaidinimai rš. ^ Per duris nepasibeldęs kaip šešėlis įslenka Domė K.Saj. Baidosi kaip arklys šešėlio LTR(Zp). A darbo nerandi – seki kap šešė́lis paskui Švnč. Regiu kap per šešė́lį Dglš. Šoka kap gaidys per šešėlį LTR(Al). Tep kap šešė́lis [amžius] – nemačiau, kap prabėgo Jz. Jo amžias nueit kaip šešėlis BPs144,4. Ejo per dvarą kai šešėliukas, ritos per slenkstį kai paršeliukas LTR(Vlk). Kaip šešėliai praeisime. Ir niekas neatmins J.Gruš. Prašoko tatai visa kaip šešė́lis DP580. Jie vaikščioja kaip šešėlis ir daro sau daug noprosnų nerimasčių CII664. [Žmogus] želia kaip žolė ir pagenda, bėga kaip šešėlis BPII104. Pažiūrėk – kruopose matysi šešė́lį (labai liesos) Imb. Koks miške kelmas, toks jo ir šešėlis TŽIV513. Aukštesnis medis – ilgesnis šešėlis LTR(Srj). Kame yra šviesos, ten ir šešėlių esti SkrT. Iš sienos šešėlio neiškirsi LTsV326(Mrj). Žmogus savo šešėlio (savo ribų) neperžengs! J.Jabl. Per savo šešėlį dar nei vienas neperšoko KlvK. Šešėlis žmogaus nepabaidis LTR(Šš). ║ prk. apie labai liesą žmogų: Po ligos taip susibaigė, liko tik šešė́lis Jnš. Iš jo ne žmogus, tik šešė́lis Stk. Ta mano mergaitė nieko nevalgo, in šešė́lį panaši Mrj. ^ Tep sudžiūvęs, tep sudžiūvęs – kap šešėlis Kt. Žmogus menkas, išdžiūvęs kai šešėlis Btrm. Ilgiau pabuvo, tai grįžo kaip šešė́liai žmonės Msn. Kaip šešė́lis (silpnas), mažai bepagaliu Ob. Gyveno senutė šimtą metų, bet kaip lepšis po medžiu, kaip šešėlis LTR(Imb). ║ prk. slegiantis, niūrus, neigiamas koks reiškinys: Istorijos sietas sijoja, gyvenimo šviesa sklaido šešėlius J.Gruš. Vis labiau nyksta praeities šešėliai iš žmonių galvosenos sp. ║ prk. vidinės būsenos atspindys (veide, akyse): Aleksandros veidu perbėga pykčio šešėlis J.Marc. Jo veidas buvo pažymėtas susimąstymo ir tyro liūdesio šešėliu rš. Buvo matyti, kaip ugnies apšviestame jo veide niaukėsi šešėliai J.Balt. 2. NdŽ ūksmė, paunksnė, pavėsis: Šešė́lin eisim – karšta Btrm. | Pavasaris spindi tik saulės atokaitoje, o šešėlyje šalta rš. | prk.: Po šešė́liu sparnų tavų apgink mane DP410. [O tu, vaike, eisi] pasirodyt tiemus, kurie sėdi tamsybėj ir šešėlyj smerties Ch¹Luk1,79. Gyvenančiuosius šalyje šešė́lio mirties žibėjimas apžiebė DP557. 3. prk. menkiausias kiekis, nežymi dalelė ko, visai menkas panašumas: Grąžino, ale ką te – šešė́lį (labai mažai) Rz. Savo aplinkoj jis vengė ir šešėlio poniškumo V.Myk-Put. Šių teisių ten seniai jau ir šešėlio nebeliko sp. Įtarimo, kaltės šešė́lis NdŽ. Jo kalboje nebuvo nė mažiausio šešėlio panikos rš. Jos balse – nė šešėlio tikro sielvarto rš. Pats profesorius buvo labai paprastas, nė šešėlio didybės rš. Mūsų vaiko nesveikata – šešėlis tik prieš kitų vargus Žem. Kunigysta seno zokono ... tiektai šešėliu ... buvo kunigystos mūsų DP465. 4. tamsoje koks neaiškių bruožų pavidalas, figūra: Guliu, mėnuo biskį šviečia – per pirkią perej[o] šešė́lis i per duris nuej[o] Vlk. ║ šmėkla: Pasakoja, kad šešė́lis pasrodo [po mirties] Aps. Naktim tamsiais šešėliais slinkdavo palaidoti – iš žemės prisikėlę J.Gruš. Ją nukrečia šiurpulys, ir ji vėl nusisuka, nusisuka staiga, lyg išvydusi mirties šešėlį, kurio nenorėjo pamatyti I.Simon. Smerties šešėlis N. 5. atspalvis: [Dilgėlės taškuotės] lapai viršutiniai kai kada rausvo šešėlio rš.

◊ sàvo šešė́lio bijóti perdėtai nuogąstauti, būti labai bailiam: O kitas bìjo sàvo šešė́lio: sutemo – jis bijo LKT184(Raud). Bijo savo šešėlio, lankstosi prieš kiekvieną stuobrį J.Gruš.

šešė́lį mèsti sukelti įtarimą, nepasitikėjimą, abejonę kieno vertumu: Vieno apsileidimas mes šešėlį visai organizacijai rš. Jo (sakinio) paskutinis žodis meta aiškų šešėlį ant paslaptinės organizacijos V.Kudir.

šešė́lis kriñta kyla įtarimas: Tačiau tokiu atveju krinta šešėlis, kad plėšimas buvo ruošiamas podraugei su pačio pašto viršūnėmis P.Cvir.

šešė́lis ùžgulė šìrdį apėmė liūdnumas: Sunkus šešėlis užgulė Elzės širdį, išgirdus tokias nesąmones pliauzarojant... Pt. (kieno)

šešė́liu bū́ti neturėti savarankiškumo, būti pasidavusiam kieno įtakai: Aš norėčiau, kad tu būtum savarankiškas žmogus, bet ne motinos šešėlis V.Bub.